Daylight Saving Time starts

2026 metais kovo 29-osios naktį, tiksliai 3:00 valandą ryto, Lietuvos gyventojai turės pasukti laikrodžių rodykles viena valanda į priekį – iki 4:00 valandos. Tai reiškia, kad ši naktis bus viena valanda trumpesnė. Nuo šios akimirkos Lietuva pereis iš Rytų Europos laiko (EET, UTC+2) į Rytų Europos vasaros laiką (EEST, UTC+3). Ši tvarka galios iki pat paskutinio spalio sekmadienio, kai laikrodžiai vėl bus pasukti atgal.

Istorija ir priežastys: Kodėl mes sukame laikrodžius?

Idėja keisti laiką pavasarį ir rudenį nėra nauja. Jos ištakos siekia dar XVIII amžių, kai Benjaminas Franklinas pasiūlė, jog žmonės galėtų taupyti žvakes, jei anksčiau keltųsi ir anksčiau gultųsi, taip išnaudodami saulės šviesą. Tačiau rimtai apie tai pradėta galvoti tik Pirmojo pasaulinio karo metais, kai Vokietija ir jos sąjungininkės pirmosios įvedė vasaros laiką, siekdamos sutaupyti anglies, reikalingos karo pramonei.

Lietuvos istorijoje laiko keitimas buvo permainingas. Pirmą kartą vasaros laikas Lietuvos teritorijoje buvo pritaikytas 1941 metais, vėliau, sovietinės okupacijos laikotarpiu, jis buvo įvedamas ir naikinamas priklausomai nuo Maskvos sprendimų. Atkūrus nepriklausomybę, Lietuva kurį laiką eksperimentavo: pavyzdžiui, 1999–2002 metais buvo nuspręsta vasaros laiko nebeįvesti, tačiau vėliau, derinantis prie Europos Sąjungos bendrosios rinkos ir transporto tinklų, ši praktika buvo atkurta. Nuo 2003 metų Lietuva griežtai laikosi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vasaros laiko susitarimų.

Pagrindinis šiuolaikinis argumentas už laiko sukimą yra ekonominis ir socialinis naudingumas. Nors šiuolaikinės technologijos (pavyzdžiui, LED apšvietimas) sumažino elektros energijos taupymo efektą, ilgesni šviesūs vakarai skatina vartojimą, turizmą ir lauko pramogas. Žmonės po darbo dažniau lankosi kavinėse, sportuoja lauke ar dirba sode, o tai teigiamai veikia tiek ekonomiką, tiek visuomenės sveikatą.

Kas vyksta kovo 29-ąją?

Šią dieną Lietuvoje nevyksta jokie oficialūs renginiai ar minėjimai. Tai grynai techninis procesas, kuris daugumai gyventojų praeina jiems miegant. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje „laiko pasukimas“ tapo kur kas paprastesnis nei prieš kelis dešimtmečius.

Dauguma išmaniųjų įrenginių – telefonai, kompiuteriai, išmanieji laikrodžiai ir net kai kurie buitiniai prietaisai – laiką pakeičia automatiškai. Sistemos yra sukonfigūruotos atpažinti laiko juostos pakeitimus pagal geografinę vietą. Visgi, mechaniniai laikrodžiai, senesni automobiliai ar kai kurios orkaitės vis dar reikalauja žmogaus rankos prisilietimo.

Svarbu paminėti, kad nors pati data yra kovo 29-oji, didžiausią poveikį žmonės pajunta pirmadienio rytą, kai tenka keltis į darbą ar mokyklą „valanda anksčiau“ pagal savo biologinį laikrodį. Tai dažnai tampa pagrindine pokalbių tema prie kavos puodelio – kaip kam sekėsi prabusti ir ar nepamiršo persukti laikrodžio tie, kurie vis dar pasitiki analoginiais prietaisais.

Praktinė informacija ir patarimai gyventojams

Perėjimas prie vasaros laiko gali sukelti laikiną diskomfortą, ypač jautresniems asmenims ar tiems, kurie laikosi griežto režimo. Štai keletas praktinių aspektų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:

1. Pasiruošimas organizmui: Gydytojai rekomenduoja likus kelioms dienoms iki kovo 29-osios eiti miegoti 15–20 minučių anksčiau. Tai padės organizmui lengviau adaptuotis prie prarastos valandos. Sekmadienį po laiko pakeitimo patartina praleisti daugiau laiko lauke, kad natūrali šviesa padėtų sureguliuoti vidinį cirkadinį ritmą.

2. Kelionės ir transportas: Jei March 29, 2026 naktį planuojate keliauti traukiniu ar autobusu, būtinai pasitikslinkite tvarkaraščius. Lietuvos geležinkeliai ir tarpmiestiniai autobusai savo grafikus derina prie laiko pasikeitimo, tačiau jei jūsų reisas numatytas būtent tarp 3:00 ir 4:00 valandos ryto, gali kilti klausimų dėl išvykimo laiko. Oro uostuose skrydžiai vykdomi pagal tarptautinius koordinuotus laikus, tad ten painiavos būna mažiau, tačiau keleiviams rekomenduojama atvykti anksčiau.

3. Technologijos: Patikrinkite savo žadintuvus. Nors išmanieji telefonai laiką pakeičia patys, senesni modeliai be interneto ryšio gali to nepadaryti. Taip pat verta prisiminti sieninius laikrodžius – juos geriausia persukti dar šeštadienio vakarą prieš einant miegoti, kad atsibudę sekmadienį iškart matytumėte teisingą laiką.

4. Saugumas kelyje: Pirmosiomis dienomis po laiko pakeitimo vairuotojai turėtų būti ypač atidūs. Tyrimai rodo, kad dėl miego trūkumo ir pakitusio apšvietimo rytais gali padidėti avaringumas. Kadangi kovo pabaigoje rytai po laiko persukimo vėl tampa tamsesni, pėstieji turėtų nepamiršti atšvaitų, o vairuotojai – budrumo gyvenvietėse.

Poveikis sveikatai ir diskusijos dėl laiko sukimo atsisakymo

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, jau ne vienerius metus verda diskusijos apie tai, ar laiko sukimas vis dar yra prasmingas. Europos Parlamentas dar 2019 metais pritarė siūlymui atsisakyti laiko sukimo, leidžiant kiekvienai valstybei narėms pasirinkti, kurį laiką – vasaros ar žiemos – jos norėtų pasilikti visam laikui.

Lietuvos Vyriausybė atliko visuomenės apklausas, kurios parodė, kad didžioji dauguma šalies gyventojų (virš 70 proc.) norėtų atsisakyti kasmetinio laikrodžių sukimo. Dauguma lietuvių pirmenybę teiktų nuolatiniam vasaros laikui, nes tai reikštų ilgesnius šviesius vakarus ištisus metus. Tačiau šis procesas ES lygiu yra sustojęs dėl valstybių narių nesutarimų ir kitų globalių krizių (pandemijos, geopolitinių iššūkių), tad kol kas kovo 29-oji išlieka kalendoriuje kaip diena, kai suksime rodykles.

Sveikatos specialistai pastebi, kad staigus laiko pokytis gali padidinti streso lygį, sukelti laikiną nemigą ar net turėti įtakos širdies ir kraujagyslių sistemos ligų paūmėjimui. Ypač tai aktualu vyresnio amžiaus žmonėms ir vaikams, kurių organizmai lėčiau prisitaiko prie naujo ritmo. Visgi, dauguma žmonių prie naujo laiko adaptuojasi per 3–7 dienas.

Ar tai valstybinė šventė? Kas dirba, o kas ne?

Svarbu pabrėžti: Vasaros laiko įvedimo diena NĖRA valstybinė šventė ar nedarbo diena.

Kadangi March 29, 2026 yra sekmadienis, dauguma valstybinių įstaigų ir biurų ir taip nedirba. Tačiau visos kitos tarnybos ir verslai veikia įprastu režimu: